visa tai- rs akimi :)

Tikriausiai tik nichilistai teigia, kad mūsuose nėra gražu. Visomis prasmėmis. Ne tik akį džiugina protui naudinga žalia spalva (sako, skrandžiui taip pat geriausiai žalios spalvos produktai), smegenų vingius puikiai veikia žalios spalvos monotonija… Ir gal būt koks nors vienas kitas plačios Europos pilietis pavydi mums (geriau taip galvoti)- ne, ne pilkai žalio atspalvio ar kūnui malonios “apie 15″ aplinkos temperatūros. Tikriausiai gali pavydėti “tokio žalio” ramumo ir atsparumo… Na taip, pavydėkite ir to, kas “žalia” ir tos ramybės ir… (gal geriau galvoti apie geras, žavias mūsų moteris…)

Vakar vakaro žaluma…

Žalia

Susigūžę Tėviškėlės žmogiukai. Vieni galvoja, kiti kalba, treti daro… Arba nedaro. Kaip kas moka (arba kaip kam galvelėn šauna). Bet nerimas įsismelkęs visa kame…(Tokios nuotaikos). Kaip šachmatų partijoje- vienus stumdo mažiau, kitus daugiau…Tik ceitnotas, atrodo, visakame. Gaila nemoku eilėmis ( o gal tik labai tingiu?)- tiktų kapotos, šniokščiančios frazės (dainuojančiu dialektu). Stebėti šią partiją būtų įdomiau nei joje dalyvauti, deja, tenka.

Gamtai trūksta lietaus, kuris nuplautų nereikalingas dulkes, žaibų ir griausmo (gal nutrenks ką nors?), audros, kad išjudintų sustingusius kūnus. Sako tinka ir vitaminas B, dar geriau kartu su E. Kad į nuotykius trauktų :)

Narcizai turguje gražūs…Patinka pirkti pas kokią nors pagyvenusią moterytę - geriau be progos. Smagiau taip… Tiesa, tų kaimiškų sunku surasti. 

Pavasaris nepražiopsotas… Ir žibuoklės rinktos… Tiesiog daugiau minčių pasilieka gavoje nei išdėstomos raidžių eilutėmis. Negaliu neprisipažinti, jog bendrą nuotaiką kuria ir apinka, kurios dalyvis noriu nenoriu ir pats esu. Neveltui sakoma, jog reikėtų nepasiduoti svetimėjimui ir užsidarymui (arba užsiimti kuo daugiau vienu visai smagiu dalyku), tik tiek, kad dažnai pasižvalgius bent truputėlį aplink (ir į priekį) ne taip lengva tik džiaugtis pavasariu… 

Kažin  kodėl šiemet taip laiku, aiškiai ir sažiningai atlikau Velykinę išpažintį? (Čia lyrinis nukrypimas).

Kaip visada šventės linksmiausios mažiesiems. O dideliems tikriausiai smagu, kad aplinkui žalia :)

Margučius ridenote?

Pilkas ir sakyčiau žvarbokas savaitgalis. Visai netinka šventėms organizuoti ir “tūsintis” lauke. Jei negurkšnoji iš po skverno “kažko stipriau” - viešai juk negalima. Ir  išankstinis nusistatymas būti pakiliam vargu ar padės. Ir kodėl Kaziukas negalėtų būti šiltesniu metų laiku? Bambeklis? 

Kaunas. Laisvės alėja dvelkia laukiniu išskirtinumu. Begooglinėjanti minia, ganydama akis į baronkas, verbas, kašiukus ir begalę kičinio “belenko” šiek tiek pagyvina vaizdą- kažkada beveik panašiai atrodė ir šiokia diena- puikiai tai primena išlikusiose vitrinose bekabančios anų laikų nuotraukos… Sužvarbę žmogiukai, pilkas dangus, ištuštėję parduotuvės… Gaila kažkaip pasidarė.  Atžaloms iškilo klausimas, kas yra tradicinė lietuvių tautodailė. Gerai, kad patys jie protingi- sunku būtų paaiškinti….

Gerai, kad šiandien moteriškos pasaulio pusės šventė. Su tuom sveikinu :) Linksminkit mielosios bambančius ir sužvarbusius vyrus. Ir pačios linksmėkit. Kantrybės, pasiaukojimo ir… Tulpių (tradiciškiausių Kovo 8-osios gėlyčių). Suprasdama sunkmetį, VP vyrams suteikė šansą arba padovanoti daugiau gėlyčių arba TA proga dar ir Alytą paremti…

Gerų minčių ir vakaro visiems ir visoms.

Oj ne duk Diewe Lajmuže lemty.

Toj paczioj kajmoj bernity augty:

Asz ne paspiesiu zlugteli skalbty,

Kožna dinele baltaj wajkszczioty:

O tay duk Diewe Lajmuže lemty,

Ben par milele bernity augty:

Taj asz paspiesiu zlugteli skalbty,

Kas nedielele baltaj wajkszczioty.

Dar vienas atradimas lenkų skaitmeninėje bibliotekoje . Dar iki spaudos draudimo 1846 metais  Liudviko iš PaKijevės (?!) išleista Lietuvos senąsias tradicijas, tautosaką bei mitologiją aprašanti knyga “Litwa pod wzgędem starožytnych zabytkow, obyczajow i zwyczajow skreslona” Vilnius 1846. Ir visai nesvarbu, jog knyga lenkiškai- gausu lietuviškų intarpų, dainų, sakmių, giesmių…

Visas vasaris prabėga tikrai ne žiemiškame ritme. Nors išoriškai to nematyti, skubu viduje. Būna tokie tarpsniai… Deje kažkas viduje sako, jog laikas bėga per greitai. Tiesa, visko juk ir neįmanoma suspėti.

Švenčiate visas šventes? (Suspėjate?) Kadangi keleto švenčių šventimo laiką atidaviau ne šventimui tiesiogine prasme, keletas įspūdžių iš užgavėnių. Tradiciškai :)

Morė šiemet (tradicinėje viečikėje) truputį netradiciška. Arba labai trumpas sijonas ant treningiukų užtemptas, arba… Fantazija galėjo ir gali lietis laisvai…

Bet žiemą tikrai bandėme išvaryti. Netikite?

Na jūs pasakykit, kam naikiti. Ne knygas šį kartą. Štai surado maisto ir veterinarijos tarnyba nelegaliai pardavinėjamus kiaušinius (vištos tikriausiai). Ir peršamas verdiktas- sunaikinti juos. O gerai pagalvojus, kiek Valstybė išlaidauja maitindama specifinių įstaigų gyventojus? Manau ir kiaušinius TŲ įstaigų gyventojai valgo retai. Ir tikriausiai niekam ten nebūtų svarbu, žymėti tie kiaušiniai ar ne… (Greitai paskaičiuojame- baltas kiaušinis apie 30 cnt.- 90 tūkst. kiaušinių štai ir valstybės ekonomija 0,03 milijono…) O jie- naikinti… O kiaušiniais šis papostringavimas, žinoma, neapsiriboja. Pavyzdžių visur pilna. Išvada- kaip sako mano senelė:” gero prūso su nagaika reikia…”. tik neaišku kam?

Prajuokino DELFi portale straipsnio apie tai, jog makulatūros supirktuvės kratosi nurašytų knygų, komentaras:

“Daug išminties šiame straipsnyje. Pagrindiniai tech. literatūros skaitytojai psichiatrinių ligoninių pacientai. O knygos minkštais viršeliais - geriausia žaliava tualetiniam popieriui“, -ypač pirmoji dalis. Pirmoji gal dėl to, jog antroji akivaizdžiai suprantama. Sako, jog TAIS laikais “Komunisto” žurnalas buvo puikiausias deficitinio tualetinio popieriaus pakaitalas (melsvi viršeliai TAM nelabai tiktų)-nereikėjo net Grigiškėse perdirbti…

O, kad techninę literatūrą skaito pacientai, ir ne bet kokie, atradimas. Tik nežinau ar malonus. Bet gal nereikia skubėti su išvadomis- jei skiatau tech.literatūrą tai dar nieko nereiškia…

Vargšės tos bibliotekininkės. Ir bibliotekos. Lėšų išvežti senoms ir niekam nereikalingoms knygoms (žurnalams…) tikriausiai neplanuota, pečių bibliotekose, bent jau miesto nėra, židinių bibliotekininkai namuose tikriausiai irgi neturi.

Gerai pasvarsčius, kai susikaups koks dešimt tonų, koks nors verslus regionas priglaus jas visas. Ir įsivaizduoju kaimą sėdintį prie balanos, skaitantį “pasenusią” literatūrą… O galų gale ir šilumos šaltinis. Nors ir kaminas dūmina.

(Aūū…)

Žinote, paprastai jei burbu, tai burbu abstrakčiai-na bambenimu tai vadinas ar bumbėjimu. Nukreipti labai konkrečiai tuos burbalus kažkieno adresan paprastai trukdo statusas (o kaip pavadinau). Ir visada geriau patylėti-čia gyvenimas kaip ir išmokė. Tačiau, kadangi smegeninėn įskiepintos elementarios gyvenimo taisyklės, be to, atrodo gyvename knibždėlyne vadinamame bendruomene, kartais iš kūno vis išsiveržia bumbantis nusistebėjimas kieno nors adresu… Pasirodo ne šiaip sau atkreipiau dėmesį, jog dingo kiemsargis. Vadinas nusprendė (kas nusprendė???), jog Kaunui kiemsargių nereikia. Ir ne dėl to, kad gerą dešimtmetį iš mūsų (ir jūsų) buvo neteisėtai renkami pinigai- pabrėžiu, jog neteisėtai, o ne jokiu būdu ne nereikalingai- švara juk turi būti. Viskas dėl to, jog kažkas užimdamas atitinkamą sėdynę, nesprendžia sėdynei priskiriamų problemų. O manote nei aš nei mano namo gyventojai nenori turėti savo namo teritorijos ir gerai valomos teritorijos? Susitvarkyti (už savo lėšas) žaliuosius plotus (ne šunims šikinti), susiprojektuoti mašiniukų stovėjimo aikštelę… Žinoma, galim suversti viską sunkmečiui, likimo ironijai, ar perštinčioms nuo sėdėjimo šik-ms, geriau nuo to nebus. Sniegas ir pats baigia ištirpti, konteinerį su šiukšlėmis išvežimui išsitrauks “Švara”, raudonas linijas susimetę patys užbrėšime (mėlyni dažai sako pigiausi)… Viskas bus gerai. Suorganizuosime talkas:)… Sėdėkite toliau gerbiamieji, galvokite…. (visa tai asmeninė kaip piliečio nuomonė, paburbėjimas).